Sunkmetis kai kuriose Europos Sąjungos šalyse narėse pakoregavo europinės paramos naudojimo tempus, Lietuvoje sudėlioti ES paramos naudojimo prioritetai neleido nukrypti nuo kurso.
Lietuva padarė pažangą visos ES mastuEuropos Komisijos pareigūnai, atsakingi už regioninę politiką, pripažįsta: Lietuvos nustatytiems ES paramos naudojimo prioritetams, nepaisant itin skaudaus šalies ekonomikos „nusileidimo“, sunkmetis neturėjo esminės įtakos. Tai teigia Ton van Lieropas, už regioninę politiką atsakingo Europos komisaro Johanneso Hahno atstovas.
VŽ paprašytas iš Briuselio perspektyvos apibendrinti Lietuvos pažangą, naudojant ES paramą, ponas van Lieropas nešykšti teigiamų vertinimų mūsų šaliai, tačiau kartu ir primena, kad ilgalaikio rezultato – trokštamos „europietiškos“ gyvenimo kokybės – dar teks palūkėti.
Kokios įtakos ekonomikos sunkmetis turėjo šalių narių užsibrėžtiems tikslams naudojant ES paramą?
Ekonominės krizės poveikio mastas kiekvienoje šalyje narėje skirtingas. Kai kurios valstybės narės prašė pakoreguoti ES paramos programas, siekdamos labiau nukreipti struktūrinius fondus krizės padariniams mažinti, kitose šalyse buvo tęsiamos visos numatytos programos ar jų dalis. Kai kurie projektai, be abejo, buvo atidėti, tačiau esminių abejonių dėl ES struktūrinės paramos naudojimo strategijos šalyse narėse nekilo.
Lietuva yra viena iš tų ES šalių narių, kurioms finansinė ir ekonominė krizė smogė smarkiausiai. 2009 m. Lietuvos BVP smuko 14,8%, nedarbas drastiškai išaugo iki 13,7%. Tačiau tai neturėjo ryškios įtakos sanglaudos politikos programų įgyvendinimui, Lietuvoje nebuvo poreikio keisti ES paramos naudojimo programas, būta tik korekcijų tarp tam tikrų priemonių. Kalbant apie sudarytų sutarčių skaičių ir europinių lėšų išmokėjimą, Lietuva padarė didelę pažangą visos ES mastu.
ES paramos tikslas – nuosekliai mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp ES šalių bei atskirų regionų. Tačiau Lietuvos, taip pat kitų Rytų ir Vidurio Europos šalių gyventojai pesimistiškai vertina gyvenimo kokybę savo šalyje, tą įrodo ir EK skelbiamos viešosios nuomonės apklausos, ir emigracijos mastai. Ar ES struktūrinės paramos priemonės veikia ganėtinai efektyviai šia linkme?
Mažinti skirtumus tarp ES narių – svarbi struktūrinės paramos užduotis. Dar vienas iššūkis – mažinti atotrūkį pačiose šalyse narėse. Tai itin svarbu Rytų ir Vidurio Europos šalims, kuriose vidinis atotrūkis tarp gyventojų sluoksnių pastarąjį dešimtmetį išaugo.
Stebėdami vienam gyventojui tenkančią BVP dalį, galime teigti, kad per tam tikrą laiką skirtumas tarp Lietuvos ir ES vidurkio sumažėjo. 2004 m. vienam Lietuvos gyventojui teko 50,5% ES vidurkio, 2008 m. BVP dalis vienam gyventojui Lietuvoje padidėjo iki 61,9% ES vidurkio. Šiuo metu, deja, šis rodiklis vėl yra sumažėjęs.
2007–2013 m. sanglaudos politikoje, siekdama gyvenimo kokybės, Lietuva akcentuoja viešųjų paslaugų – sveikatos apsaugos, švietimo – kokybės gerinimą, taip pat tvarią miestų bei kaimiškų vietovių plėtrą, gyvenimo šiose vietovėse patrauklumo didinimą. Investicijoms į šias sritis skirta apie 1,5 mlrd. EUR.
Ekonominės ir socialinės sanglaudos siekis – ilgalaikis procesas. Lietuvoje akivaizdus sėkmingas šio proceso startas. Tiesa, sanglaudos politikoje įvardijamos socialinės ir teritorinės plėtros rezultatus sunku įvertinti kiekybiniais rodikliais, tačiau kokybiniai rodikliai rodo, kad pažanga padaryta, artėjama nustatytų tikslų link.
Jei jums reikėtų pateikti teigiamą pavyzdį šalies narės, kuri ne tik sėkmingai naudoja ES paramą, bet ir sugeba ją deramai pristatyti tiek vietos gyventojams, tiek kuria pažangos siekiančios šalies įvaizdį ES mastu – kurią šalį pasirinktumėte? Koks Lietuvos įvaizdis šiuo atžvilgiu, žvelgiant iš EK pastato Briuselyje?
Ekonominė ir socialinė sanglauda naujose ES šalyse narėse – šiuo metu vykstantis procesas. 2004–2006 m. laikotarpiu suteiktos paramos galutiniai rezultatai bus įvertinti šių metų antroje pusėje, taigi kol kas per anksti daryti galutinius apibendrinimus.
Baltijos valstybės yra tarp tų šalių, kurių struktūrinės paramos naudojimo rodikliai yra vieni geriausių, tai yra lėšos paskirstytos ir naudojamos projektams įgyvendinti. Žinoma, projektų įgyvendinimo tempas galėtų būti spartesnis.
Nors galutinių vertinimų dar nėra, kiekvienos ES šalies narės gyventojams svarbu žinoti, kas konkrečiai daroma, naudojant ES lėšas. Kurie projektai ryškiausiai pastebimi Lietuvoje?
EK yra įsitikinusi, kad ES struktūrinė parama yra efektyvi. 2000–2006 m. laikotarpiu suteiktos paramos ataskaitos rodo, kad visoje Europoje tuo laikotarpiu buvo sukurta apie 1 mln. naujų darbo vietų. Lietuvoje ES remiamos programos leido suteikti finansinę paramą beveik 20-čiai tūkst. mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), įkurti 13 mokslo ir technologijų parkų, apie 200 naujų turizmo objektų, atnaujinti apie 140 pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, nutiesti didesnį nei 3.100 km šviesolaidinio interneto tinklą visoje Lietuvoje.
Tarp 2007–2013 m. paramos laikotarpio Lietuvos numatytų prioritetų – inovacijos, mokslo ir technologinių tyrimų plėtra, įmonių, orientuotų į eksportą, steigimas ar galimybių plėtra. MVĮ finansavimo galimybes praplečia ir finansinės inžinerijos priemonės, vykdomos pagal JEREMIE kontroliuojančiojo fondo iniciatyvą. Dabartinis iššūkis – užtikrinti, kad visi šie mechanizmai sėkmingai veiktų ir kad numatytos lėšos pasiektų MVĮ.
Sanglaudos fondo investicijų Lietuvoje tikslas – užtikrinti, kad ekonomikos augimas atitiktų tvarios plėtros principus, susijusius su aplinkosauga, klimato kaita, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimu ir kitais 2007–2013 m. laikotarpio prioritetais.
Vis dėlto, kaip minėjau, galutiniai visų šių veiksmų apibendrinimai būtų pernelyg ankstyvi. Pagrindinis siekis – kad visi visuomenės sektoriai pajustų ES finansinės paramos naudą. Šiuo metu vykdomi projektai rodo, kad yra žengiama šio tikslo link.
Šaltinis: Verslo naujienos
Euroregionas "Šešupė"
