Analitikai dar nedrįsta patvirtinti, kad tris mėnesius iš eilės augantis eksportas – jau tendencija, tačiau pripažįsta, kad naujienos yra geros visais atžvilgiais – visų prekių grupių eksportas yra su pliuso ženklu, prie lyderių prisijungė investicinės prekės, be to, palanki palyginamoji statistinė bazė duoda pagrindo tikėti, kad rodikliai džiugins ir ateityje.
Didėjantis eksportas yra atsigaunančios ekonomikos įrodymas, todėl Statistikos departamento (SD) paskelbti balandžio mėnesio užsienio prekybos duomenys vėl nudžiugino.
„Balandį eksporto rodikliai yra geriausi per paskutinius 16 mėnesių, jie kyla trečią mėnesį iš eilės, tačiau dar sunku pasakyti, ar tai jau susiformavusi tendencija, ar tik korekcija po didelio nuosmukio“, – sako Rimantas Rudzkis, DnB NORD banko vyriausiasis analitikas.
„Be jokių didelių dvejonių galima tvirtinti, jog įsitvirtino eksporto atsigavimas. Čia jau realybė“, – Vilija Tauraitė, SEB banko vyriausioji analitikė, taip pat vengia besikartojantį reiškinį vadinti tendencija.
SD praneša, kad balandį prekių eksportuota už 4,1 mlrd. Lt, importuota – už 4,9 mlrd. Lt, atitinkamai 36,2% ir 46,9% daugiau nei praėjusių metų tą patį mėnesį. Palyginti su kovu, eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 7,6 ir 8,6%.
O per keturis mėnesius nuo metų pradžios išvežta prekių ir paslaugų už 14,7 mlrd. Lt, įsivežta – už 16,8 mlrd. Lt, augimas sudaro atitinkamai 17,2 ir 21,8%.
Kitaip būti negalėjo
Bendrą eksportą kelia tos pačios prekių grupės, kurios pirmos pradėjo atsigauti – mineraliniai produktai, plastikai ir jo dirbiniai, mediena ir popierius, baldai. Trečią mėnesį stebina laivų, valčių ir plaukiojamųjų įrenginių eksporto mastai. Balandį prie lyderių prisijungė visos grupės pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą.
„Turėjome atšokti nuo dugno, nes pernelyg žemai kritome pernai. Džiaugdamasis tuo, kas yra, vis dėlto ir toliau esu šiek tiek atsargus, nes svarbiausias klausimas yra ne tas, ar eksportas bus geresnis negu buvo blogiausiais laikais – jis negali nebūti geresnis. Po kiekvieno didesnio pagerėjimo ateina laikinas pablogėjimas, ir atvirkščiai“,– p. Rudzkis pabrėžia, kad iki 2008 m. buvusio geriausio rodiklio dar toloka.
„Skaičiai atrodo gana neblogai, tačiau reikia atsiminti, kad didelę įtaką jiems turi ir statistinė bazė. Jeigu eksportas pernai nebūtų smukęs, išlikęs 2008 m. lygio, tai per pirmus keturis šių metų mėnesius vietoje 17,2% augimo turėtume 16,5% kritimą“, – aiškina p. Tauraitė.
Pagal analitikės surikiuotą svarbą teigiamiems eksporto rodikliams būtent statistinė palyginamoji bazė yra pirmoje vietoje. Toliau rikiuojasi atsigaunanti užsienio rinka ir pagerėjęs mūsų produkcijos konkurencingumas. Susimažinusios sąnaudas įmonės gavo galimybę sureguliuoti produkcijos kainas, kad jos būtų konkurencingos užsienio rinkose.
Su importu – atsargiai
Labiausiai padidėjo Lietuvos eksportas į Ukrainą – 78,8%, Lenkiją – 58,3%. Prekybos pagyvėjimo su Lenkija rodiklius p. Rudzkis paaiškina zloto kursu ir bendra Lenkijos ūkio būkle.
„Ten ekonomika nenusmuko ir vartojimas nenukrito, be to, lyginama su 2009 m., kai zloto kursas buvo labai žemas. Prieš metus mes ten buvome nekonkurencingi, dabar – taip“, – sako analitikas.
Į sunkmečio mažai teragavusią Vokietiją Lietuvos eksportas per 4 mėn. padidėjo 40,8%, JAV – 32,1%, Baltarusiją – 26,8%, Rusiją – 23,6%. Iš pagrindinių prekybos partnerių eksportas 5,0% sumažėjo tik į Estiją.
Ponia Tauraitė siūlo atkreipti dėmesį į importo rodiklius ir į didėjantį užsienio prekybos deficitą, kuris balandį sudarė 0,8 mlrd. Lt ir buvo 2,6 karto didesnis nei 2009 m. balandį.
„Tai dar nėra pavojų skelbianti riba, tačiau šį rodiklį reikia stebėti atidžiau, kadangi jis turi tiesioginės įtakos mūsų BVP rodikliui. Jeigu importas atsigautų sparčiau negu eksportas, tai turėtų neigiamos įtakos Lietuvos BVP augimui“, – perspėja analitikė.
Importas gali atspindėti ir tam tikrą vidaus rinkos pagyvėjimą, bet, anot p. Tauraitės, kol kas jo dar nematyti, nes labiausiai didėja mineralinių produktų importas, taip pat transporto priemonių, jos vėliau reeksportuojamos į Rusiją.
„Mūsų ūkio materialinių investicijų rodikliai ir toliau yra labai blogi, įrenginiai sensta, reikia diegti naujas technologijas. Todėl galiu pasidžiaugti, kad pajudėjo investicinių prekių importas. Jis dar mažas, bet akivaizdžiai geresnis nei ankstesniais metais“, – kalba p. Rudzkis. Šiam srautui sustiprinti reikalingos bankų paskolos, tačiau pagyvėjimo paskolų rinkoje taip pat dar nematyti.
Šaltinis: Verslo naujienos
Euroregionas "Šešupė"
