Praėjusių metų antrą pusmetį vyravusias Rusijos ekonomikos augimo tendencijas šių metų pradžioje pakeitė nedidelis nuosmukis – atmetant sezoninį faktorių, šalies BVP per pirmą 2010 metų ketvirtį sumažėjo 0,2 procento (neatmetant sezoninio ir kalendorinio faktorių augimas siekė 2,9 procento). Vis tik balandį augimas atsinaujino – lyginant su praėjusiu kovo mėnesiu, atmetant sezoninį faktorių, ekonomika ūgtelėjo 0,7 procento.
Palyginus su praėjusių metų balandžiu, BVP išaugo 5,5 procento, o lyginant pirmųjų keturių 2010 ir 2009 metų rodiklius, fiksuojamas 3,5 procento augimas.
Balandžio mėnesį tęsėsi kovą prasidėjęs pramoninės gamybos augimas – atmetant sezoninį ir kalendorinį faktorius, pagaminta 1,8 procento daugiau produkcijos, nei per praėjusį mėnesį, o lyginant su 2009 metų balandžiu – 10,4 procento daugiau. Greičiausiai atsigauna krizės laikotarpiu labiausiai smukusi apdirbamoji gamyba (metinis augimas 15,7%), ypač transporto priemonių ir įrangos gamyba (26,4%), elektros įrangos, elektroninių ir optinių prietaisų gamyba (25,8%), metalurgijos pramonė ir gatavų metalo dirbinių gamyba (24,2%). Toliau augo ir naudingųjų išteklių gavyba (lyginant su praėjusių metų balandžiu, išgauta 5 procentais daugiau). Lyginant sausio-balandžio mėnesių rodiklius su tokiu pat praėjusių metų laikotarpiu, pramoninės produkcijos gamyba išaugusi 6,9 procento (tačiau tai nėra daug, lyginant su 14,9 procento smukimu prieš metus).
Žemės ūkio gamybos augimas balandžio mėnesį sudarė 3,5 procento (2009 m. balandį – 2,1%), pirmą ketvirtį – 3,6 procento lyginant su atitinkamu laikotarpiu prieš metus.
Balandį tęsėsi kovo mėnesį prasidėjusios investicijų į pagrindinį kapitalą augimo tendencijos –lyginant su praėjusių metų balandžio mėnesiu, jos išaugo 2,3 procento, lyginant su praėjusiu kovo mėnesiu (įvertinant sezoniškumą) – 0,9%. Vis tik apibendrinant pirmų keturių mėnesių rezultatus investicijų dinamika tebelieka neigiama (-2,3%). Nors statybų apimtys, lyginant su balandžiu prieš metus, sumažėjusios 2,4 procento, lyginant pirmuosius keturis metų mėnesius – 6,2 procento, realiai statybinės investicijos taip pat pradėjo augti – lyginant su praėjusiu kovo mėnesiu, atmetant sezoninį faktorių, 3,4 procento. Gyvenamųjų būstų balandį priduota 16,2 procento daugiau, nei balandį prieš metus (kovą - 20,8 procento mažiau, nei kovo mėnesį prieš metus, tai buvo blogiausias rodiklis nuo pat krizės pradžios. Nepaisant augimo kovą ir balandį, vertinant sausio – balandžio rodiklius, gyvenamųjų būstų statybos apimtys 2,4 procento mažesnės, nei per tą pat laikotarpį prieš metus.
Mažmeninės prekybos apyvarta, lyginant su praėjusiu kovo mėnesiu, įvertinant sezoniškumą, balandį išaugo 0,4 procento, lyginant su balandžiu prieš metus – 4,2 procento. Per sausio – balandžio mėnesius dinamiškesnė buvo maisto produktų rinka – augimas šiame sektoriuje siekė 4,1 procento (lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu), pramoninių prekių apyvarta tuo tarpu augo tik 0,2 procento. Balandį augo ir mokamų paslaugų gyventojams rinka – 1,1 procento lyginant su praėjusių metų balandžio mėnesiu ir 0,2 procento lyginant pirmuosius keturis metų mėnesius. Kita vertus, labai sumažėjo teisinių paslaugų paklausa –29,1 procento, lyginant sausio-balandžio rodiklius su tuo pačiu laikotarpiu 2009, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad lyginant su praėjusiu kovo mėnesiu, balandį mokamų paslaugų gyventojams suteikta 1,2 procento mažiau.
Realusis darbo užmokestis ir realios disponuojamos gyventojų pajamos, lyginant su praėjusiu kovo mėnesiu, buvo 0,2 procento didesnės, o lyginant su praėjusių metų balandžiu – atitinkamai 6% ir 3,7%.
Per balandžio mėnesį ženkliai sumažėjo darbdavių įsiskolinimas išmokant darbo užmokestį –18,3 procento iki 3,24 milijardo rublių (bendroje sumoje).
Balandžio mėnesį nedarbo lygis kiek sumažėjo, tačiau daugiausiai dėl sezoninės įtakos – iki 8,2 procento ekonomiškai aktyvių gyventojų (6,1 milijono bedarbių, 0,4 procento mažiau, nei kovą).
Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius infliacija Rusijoje sudarė 3,5 procento, per tą patį laikotarpį prieš metus kainų augimas buvo ženkliai – 1,8 karto – didesnis, o vidutinė metinė infliacija balandį nukrito iki Rusijai rekordiškai mažo 6 procentų lygmens. Vartojimo kainų augimą stabdo ir nedidelė vidaus paklausa, ir rublio kurso augimas, mažinantis importuojamų prekių kainą. Tuo tarpu gamintojų kainos per pirmus keturis metų mėnesius išaugo 6 procentais, vien per balandį – 3,2% (vartojimo prekės balandį brango 0,3%).
Rusijos užsienio prekybą balandį toliau teigiamai veikė gera pasaulinių rinkų konjunktūra. „Urals“ markės naftos kaina balandžio mėnesį sudarė 82,5 JAV dolerio už barelį – tai 1,7 karto daugiau, nei 2009 metų balandį ir 7,6 procento daugiau, nei praėjusį kovą. Lyginant su situacija prieš metus, ženkliai išaugo ir metalų kainos: nikelio – 2,3 karto (lyginant su šių metų kovu – 15,9%), vario – 1,8 karto (3,8%), aliuminio – 1,6 karto (5%), juodųjų metalų – 1,7 karto (14%). Nors dujos per mėnesį pabrango 10 procentų (2010 balandis/kovas), jos vis dar 2,9 procento pigesnės, nei prieš metus. Nepaisant to, dujų balandį eksportuota 23,9 procento daugiau, nei tą patį mėnesį prieš metus; 5,4 procento išaugo ir naftos eksportas. Palankios konjunktūros dėka teigiamas Rusijos užsienio prekybos balansas balandį, lyginant su 2009 m. balandžiu, išaugo 2,3 karto iki 14,6 milijardo JAV dolerių ir beveik pasiekė 2008 m. balandžio lygį.
Iš viso balandį Rusija eksportavo, Rusijos ekonominės plėtros ministerijos vertinimais, 60 procentų daugiau, nei per tą patį mėnesį prieš metus – iš viso už 33,7 milijardo JAV dolerių (0,1 procento daugiau, nei praėjusį kovo mėnesį). Lyginant šių ir praėjusių metų pirmųjų keturių mėnesių rodiklius, eksportas šiemet išaugo 1,6 karto (iš viso per pirmą metų trečdalį eksportas siekė 126,3 milijardo JAV dolerių), tame tarpe eksporto į tolimojo užsienio šalis (109 mlrd. USD) augimas siekė 66,3 procento, artimojo (17,3 mlrd. USD) – 35,3%, dėl ko tolimojo užsienio šalių dalis visoje eksporto struktūroje padidėjo 2,6 procentinio punkto.
Prekių importas į Rusiją šių metų balandį Ekonominės plėtros ministerijos vertinimu sudarė 19,1 milijardo JAV dolerių (2 procentais daugiau, nei praėjusį kovo mėnesį ir 29,5% daugiau, nei 2009 m. balandį). Per visą pirmąjį šių metų trečdalį importuota už 64,6 milijardo JAV dolerių, importas iš tolimojo užsienio šalių ūgtelėjo 17,4 procento (55 mlrd. USD). Balandžio mėnesį importas iš tolimojo užsienio, lyginant su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, Federalinės muitinės tarnybos duomenimis, išaugo 30,2 procento, labiausiai – tekstilės gaminių ir avalynės (+51,3%), mašinų gamybos pramonės produkcijos (+32%), chemijos pramonės gaminių (+26,9%), maisto produktų (+18,8%). Lyginant su praėjusiu kovo mėnesiu, importas iš tolimojo užsienio augo nežymiai – 1,4 procento (augimas kovą, lyginant su vasariu, buvo ženklesnis – 21,3 procento).
Negalutiniais Rusijos Federacijos finansų ministerijos duomenimis, federalinio biudžeto deficitas per sausio - balandžio mėnesius sudarė 444,6 milijardo rublių, t.y. apie 3,4% BVP (deficitas per tokį pat laikotarpį prieš metus –351,8 mlrd. rub. arba 3,1% BVP). Biudžeto pajamos per šį laikotarpį sudarė 2618,3 mlrd. rublių arba19,8% BVP, o išlaidos siekė 3062,9 mlrd. rublių arba 23,2% BVP (per tokį pat laikotarpį prieš metus atitinkamai 2221,4 ir 2573,2 mlrd. rub. arba 19,4 ir 22,5 procento BVP).
Rusijos tarptautinės aukso ir valiutų atsargos per balandžio mėnesį išaugo 13,7 milijardo JAV dolerių (per sausį mažėjo 3,2 mlrd. USD, vasarį augo 0,5 mlrd. USD, kovą augo 10,7 mlrd. USD) iki 460,7 mlrd. USD 2010-05-01 (iš viso per pirmus keturis šių metų mėnesius atsargos išaugo 21,7 mlrd. USD). Rezervo fondo likutis 2010-05-01 sudarė 1188,7 milijardo rublių (t.y. apie 40,59 mlrd. USD; 2009 m. sausio 1 d. fonde buvo 4027,6 mlrd. rub.), o Nacionalinės gerovės fondo - 2601,62 mlrd. rublių (apie 88,83 mlrd. USD; 2009-01-01 likutis buvo 2584,5 mlrd. rub.).
Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius Rusijos nacionalinė valiuta stiprėjo visų svarbiausių pasaulio valiutų atžvilgiu: rublio kursas per šį laikotarpį JAV dolerio atžvilgiu išaugo 5,2 procento, euro atžvilgiu – 14,6%, svaro sterlingų atžvilgiu – 11,1%, Šveicarijos franko atžvilgiu – 8,85%, Japonijos jenos atžvilgiu – 10,4%, Kanados dolerio atžvilgiu nekito. Bendras realus efektyvus rublio kursas per pirmą ketvirtį išaugo 7,3 procento (balandį – 1,6 procento).
Euroregionas "Šešupė"
