|
Parama pradedantiesiems verslininkamsJurbarko rajono savivaldybės verslo ir kaimo plėtros fondo nuostatai ir lėšų panaudojimo taisyklės Dėl 2006 metų nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų ( 417.0 kb ) Dėl 2007 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymo ( 418.5 kb ) Dėl 2008 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymo ( 42.0 kb ) Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų pradedantiems verslą ( 418.0 kb ) Iš kur gauti pinigų?
§ Galite teikti paraišką darbo biržai dėl savarankiško užimtumo rėmimo ar Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo su valstybės parama steigiant darbo vietas. § Dar viena galimybė – kreiptis į „verslo angelą“, pristatyti savo idėją ir pritraukti investicijų verslo pradžiai. Daugybė Lietuvos įmonių savo veiklai plėtoti sėkmingai naudojasi Europos Sąjungos parama. Interneto svetainėje www.esparama.lt rasite išsamios informacijos, ar savo verslui galite pasinaudoti Ekonomikos skatinimo plano priemonėmis ir siekti finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Kokią paramą teikia ES struktūriniai fondai?
Parama verslui Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis gali būti teikiama subsidijomis arba įgyvendinant finansų inžinerijos priemones. Verslumo skatinimo fondas teikia paskolas ir (ar) subsidijas labai mažoms, mažoms įmonėms, fiziniams asmenims, pradedantiems individualią veiklą arba verslą pagal verslo liudijimą, taip pat verslu užsiimančioms socialinėms įmonėms. Iš fondo galima gauti 86 tūkst. litų siekiančią paskolą. Teikiant lengvatines paskolas, pirmenybė teikiama bedarbiams, jaunimui iki 29 metų, vyresniems nei 50 metų žmonėms ir neįgaliesiems. Paskolos grąžinimo terminas – 3-5 metai, o paskolos teikimo intensyvumas – iki 90 proc. projekto vertės (t. y. 10 proc. projekto vertės turės sudaryti nuosavos lėšos). Planuojama taikyti paskolų teikimo lengvatines priemones: „Invegos“ valstybės garantijas, paskolos palūkanų kompensavimą, žemesnes palūkanų normas, dalies paskolos negrąžinimą įvykdžius 70 – 80 proc. verslo plano rodiklių. Planuojama, kad šia priemone bus galima naudotis nuo 2010 m. liepos vidurio. Mažų kreditų teikimas – Ekonomikos skatinimo plano priemonė, pagal kurią galite gauti iki 350 tūkst. litų kreditą. Jo galima kreiptis į AB Šiaulių banką, AB Ūkio banką, UAB Medicinos banką ir AB „Parex“ banką. Mažus kreditus bankai gali teikti tik smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams (SVV), kurie įregistruoti ir veiklą vykdo Lietuvos teritorijoje, taip pat projektams, kurie bus įgyvendinami Lietuvos teritorijoje. Daugiau informacijos – paskolas pagal šią priemonę teikiančių bankų interneto puslapiuose: Garantijų fondas. Valstybės įmonė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ INVEGA gali garantuoti bankui iki 80 proc. SVV subjekto gautos paskolos, skirtos SVV plėtrai, sumos. Kitos negarantuotos paskolos dalies grąžinimą bankas užsitikrina SVV subjekto pasiūlytais užstatais, įsikeisdamas už paskolos lėšas įsigyjamą turtą. Valstybės garantuojamos paskolos galima kreiptis į bet kurį Lietuvoje veikiantį banką, o jis kreipiasi į „Invegą“ dėl garantijos. „Dalinis paskolų palūkanų kompensavimas“. Naudojantis šia ekonomikos skatinimo priemone, SVV subjektams gali būti kompensuojama 50 proc. paskolų palūkanų, jei paskola neviršija 2,5 mln. litų. Palūkanos kompensuojamos, jei paskola paimta garantuojant „Invegai“. Norint kreiptis paramos pagal šią priemonę, reikia pateikti prašymą ir SVV subjekto statuso deklaraciją. Darbo birža teikia subsidijas darbo užmokesčiui kompensuoti, jei įgyvendinate remiamojo įdarbinimo priemones (įgūdžių įgijimo rėmimas, įdarbinimas subsidijuojant, viešieji darbai, rotacija). Šios subsidijos skiriamos dalinei darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų kompensacijai už įdarbintus darbo biržose registruotus darbo rinkoje papildomai remiamus bedarbius. Viešuosiuose darbuose gali būti įdarbinami ne tik bedarbiai, bet ir ne visą darbo laiką dirbantys ekonominius sunkumus patiriančių įmonių darbuotojai, įgūdžių įgijimo rėmimo priemonės atveju – apie atleidimą iš darbo įspėti darbuotojai. Rizikos kapitalo fondai turėtų sulaukti mažų ir vidutinių įmonių, turinčių didelį augimo potencialą, dėmesio. Fondų valdytojai investuoja į įmonės akcinį kapitalą (nuosavybės dalis bendrovėje, kurią sudaro investuotojams išleistos akcijos) arba iš dalies akcinį kapitalą (finansines priemones, kurių grąža savininkui dažniausia grindžiama bendrovės pelnu arba nuostoliu) įmonių pradinio augimo (pradinio, ankstyvo augimo ir plėtros) stadijose. Šiai finansinei priemonei įgyvendinti atrinktos dvi rizikos kapitalo fondų valdytojų komandos – „BaltCap“ ir „LitCapital“, abiems skirta po 48 mln. litų (14 mln. eurų) Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Šiandien jau galima kreiptis į UAB „Balt Cap Management“, kuri į savo įsteigtą SVV rizikos kapitalo fondą pritraukė 30 proc. privačių investuotojų lėšų (beveik 21 mln. litų (6 mln. eurų)), sutartį su „LitCapital“ planuojama pasirašyti artimiausiu metu. Numatyta, kad fondas gyvuos 10 metų su galimybe pratęsti šią veiklą dar 2 metams. Per 4-5 metų investicinį periodą valdytojai fondų lėšas investuos į mažas ir vidutines įmones, turinčias didelį augimo potencialą. Daugiau sužinosite interneto svetainėje:
|
|
Euroregionas "Šešupė"
Šešupės Euroregiono turizmo informacijos centras
Šešupė Business
